Žaidimo istoriją

   Apie žaidimo istoriją sklinda daug legendų, viena iš jų yra daug kam labai gerai žinoma – apie radžą. Vakarų Indijoje radža Balhait savo patarėjams liepė sukurti žaidimą, kurį žaisti reikėtų proto, stropumo, įžvalgumo, drąsos ir išminties. Brahmanas Sissa pasiūlė šachmatų, sukurtų pagal karo modelį, žaidimą, sakydamas jog būtent kare radžos minėtos savybės labiausiai atsiskleidžia. Radžai žaidimas labai patiko, ir pasiūlė Brahmanui prašyti tokio atlygio, kokio šis tik panorės. Išminčius pasirodė labai kuklus ir paprašė nedidelio kiekio grūdų. Grūdų kiekį reikėjo apskaičiuoti: į pirmą šachmatų lentos laukelį reikėjo padėti 1 grūdą, į antrą 2, į trečią 2 x 2 = 4, į ketvirtą 4 x 4 = 16, į penktą – 16x 16 = 256 ir taip iki 64 langelio. Suskaičiavus, kiek gi grūdų reikės iš viso, pasirodė, kad paskutiniame langelyje turi būti padėti 9 223 372 036 854 775 808 grūdai, o iš viso grūdų skaičius siekė 264 – 1 = 18 446 744 073 709 551 615. Laikant, kad 1 cm³ telpa 15 grūdų, toks kiekis užims 12 000 000 000 000 m³. Norint gauti tiek grūdų, reikėtų visą Žemės paviršių 8 kartus apsėti javais. Jei sandėlio, kuriame norėtume sutalpinti visus grūdus, aukštis būtų 4 m, o plotis – 10 m, tai sandėlio ilgis būtų 300 000 000 km, t. y. du kartus daugiau, nei nuo Žemės iki Saulės.


Žaidimo raida

  Labai sunku nustatyti tikslią šachmatų atsiradimo datą, kadangi panašūs žaidimai egzistavo jau prieš 5000 m. Žinomi šachmatų istorijos tyrinėtojai Van der Linde, Von der Lasa, Murray laikosi nuomonės, kad šachmatai buvo išrasti Šiaurės Vakarų Indijoje (Pandžabe) VI a. Populiariai jie buvo vadinami Čaturanga (skr. चतुरङ्ग = caturaṅga). Čaturanga, – dviejų sanskrito žodžių junginys – „Čatura“ reiškia keturis, „Anga“ – kariuomenės dalis, kurią sudarė ratha (vežimai), gaja (drambliai), turaga (žirgai), padādi (pėstininkai) – tai buvo įprastinė Indijos radžų armijos struktūra.Kitas pavadinimas, naudotas žaidimui – aṣṭapada (išvertus iš sanskrito reiškia aštuonis žingsnius). Iš Indijos šachmatai vėlyvajame VI a. pakliuvo į Persiją, o iš ten apie 650 m., ją užkariavus arabams – pasiekė ir visą arabiškąjį pasaulį. Apie 800 m. šachmatai pateko į Kiniją ir per Korėją pasiekia Japoniją. Europą šachmatai pasiekė VII a., arabams užkariavus Iberijos pusiasalį ir Sicilijos salą. Po Šiaurės Europą jie plito ir vikingų prekybos keliais.


Šachmatų lenta

  Tradicinė šachmatų lenta - tai laukas 8x8 (viso 64) baltų ir juodų langelių. Tradiciškai langelis A1 juodas. Skirtinguose variantuose radikaliai gali keistis langelių dydis ir forma. Beje, dviejų spalvų lenta yra tradiciškai nepakeičiama. Jūsų patogumui, lenta sužymėta horizontalei lotynų raidėmis nuo A iki H, rašomi iš kairės į dešinę. Vertikaliam laukų žymėjimui naudojami skaičiai nuo 1 iki 8, rašomi iš viršaus į apačią. Lentos skaičiai ir raidės sudėliotos pagal lentos perimetrą kaip parodyta paveikslėlyje.

                

Šachmatų figūros

  Šachmatų figūros kaip ir lentos langeliai yra dviejų spalvų, tradiciškai juoda ir balta. Kiekvienas iš žaidėjų turi po 16 baltų arba juodų figūrų, karalius, karalienė, 2 rikiai, 2 arkliai, 2 bokštai ir 8 pėstininkai. Žaidimo pradžioje jų išdėstymas ant lentos - karalienė visada stovi ant savo spalvos langelio, prie jos iš dešinės arba iš kairės stovi karalius, šalia jų išrikiuoti rikiai, arkliai ir bokštai, o priekyje visa eilė pėstininkų. Žaidimo eigoje figūrų vieta gali pasikeisti.

                

Šachmatų figūrų vertė

  Šachmatuose karalienė yra pati vertingiausia figūra, nes ji gali judėti per visą lentą, pirmin ir atgal (horizontalei, vertikaliai ir įstrižai), bet negali šokinėti kaip arklys, o prie jo dar grįšime. Karalius - vertingas, gali judėti visomis kryptimis kaip karalienė, bet po vieną langelį, taip pat su karaliumi galima daryti rokiruotę su bokštu, bet tik tada kai nepajudintas nei karalius, nei bokštas. Rikis - vertinga efektivei puolant figūra, jis gali judėti tik įstrižai pirmin ir atgal (vienas per baltus langelius, o kitas per juodus). Arklys - vienintelė šachmatų figūra, kuri gali šokinėti per kitas figūras ir jas musti. Ejimas panašus į (L) raidę, šuolis dviem laukeliais į priekį (atgal) ir vienas į vieną arba kitą šoną. Bokštas - labai vertinga figūra, nes su juo patogu ginti kitas figūras todėl, kad jis juda tik horizontalei ir vertikalei. Pėstininkas -